minti

1 mìnti, -a (mẽna Krš), mýnė 1. tr. SD39, K trypti, mindyti: Gyvoliai ančlaidmu ir pardėm mina sėjimus ir pėdoja daigus vasarojaus J. Minu aš ant tako geltonus lapus V.Myk-Put. Paskui jie abudu nukeliavo tolyn, mindami po savo kojų treškantį sniegą J.Balč. Bet ji eina tvirtu žingsniu, nedvejodama, lyg eitų paprastais, kasdien mintais takais I.Simon. Vainikėlį an galvelės dėsiu, o šakeles po kojelių mìnsiu (d.) Gg. Jokit, jokit, sūnytėliai, šiuom mintu keleliu JV672. Ėjau kelužiu, myniau takužius, aš per ašarėles kelio nemačiau JD63. Vaikščiojo bernytis, žalią veją mindamas KlvD12. Ir minte mynė [vargą], kardais kapojo, mano vargelis nieko neatbojo (d.) Ktv. | Eik į kluoną grendymą mint (lyginti) Jnk. ^ Mina ir mina kai kalakutas pavalkus NžR. Mìna kaip kalakutas naginę Krž. Gyvena kap žirnis prie kelio: kas eina, tas skina, kas nori, tas mina KrvP(Srj). | refl.: Čia tos bulbės mìnasis – reik išrinkt Šln. ║ bristi, klampoti: Kur karvytės ėjo, žal' žolelė žėlė. Kur jaučiukas ėjo, juodą dumblą mynė NS256. Kas subatos vakarėlį myniau juodą purvynėlį (d.) Ds. 2. intr. statyti koją, stotis, remtis kojomis: Mìnk ant šio akmens KII236. Lokiai mina visa koja rš. Ak, kaip gražiai mina (kojas stato bėgdamas) arklys An. Jei norit pereit per upę, tai minkit in mano pėdas ir pereisit BsPIV275. Mynė in tą smalą, ir liko čeverykas – prilipo ir liko smaloj BsPIV95. Mẽna (lipa) an kojos, priekabių ieško Grd. Einu par kiemelį, minù į takelį JV942. Kilpelėn myniau, žirgelin sėdau, nušoviau karvelėlį, pilką raibuonėlį LTR(Mrk). Kas jau jam buvo, šitaip iš mažuotės nemina kojele Sdk. | refl.: Slesnų pusnagų vėžiai minas pry žemės Šts. ║ trepsenti: Ji mynė vietoje ir be paliovos darė reveransus rš. Kada jis ėjo, išrodė labai skubinąs, tuo tarpu mynė vis ant vietos rš. Nemink kai kuilis ant vietos Žg. | refl.: Tylėjo vyrai, mindamies ant vietos, o jų veidai niauresni buvo V.Krėv. 3. tr. prk. žeminti, niekinti: Nė vieno žmogaus nelenk ir nemink Vj. 4. avėti, nešioti: Minsi tas kurpes be galo rš. Apsiavė ji tas kurpes, eina, mina, brūžina į plytas, bet kurpės storos, kietos, visiškai nedyla ps. Ilgai myniau tuos batus, nudėvėt negalėjau rš. ║ daryti išklypusį, klaipinti: Kam tu man šliurių kulną minì? Rm. 5. tr. OG371 spausti kojomis kraunant, dedant (vežimą, stirtą): Tąsė pėdus, mynė vežimus, ėjo paskui akėčias J.Avyž. Tu sunkus, gali gerai šiaudus mìnt ant stirtos Rm. Tėvas dėjo vežiman, o aš myniau Lš. Miegą minte primynėm – rugiai pusiau su pelais buvo Skdv. 6. tr. kojomis ar kokiu įrankiu minkyti, maišyti (molį, durpes): Molis su pelumis mintas SD199. Nemìntos durpės – niekam tikę Prn. Mes zumpą [durpių] su arkliais minam Gs. ^ Eik tu peklon molio mintų (eik šalin)! LTR(Ppl). Eik molio mint Jnk. 7. tr. minkštinti, daryti tinkamą, dirbti (odą, kailį): Kailius minu B. Aš tariau, kad tu linus mysi, o tu kailius mini MŽ. Odų minama stuba B. Odų minamas peilis B. 8. tr. K skirti spalius nuo pluošto, laužyti (linus, kanapes): Minu, laužau linus SD147. Neminti linai N. Linus mìna pirty su mintuvais Pžrl. Mìnamasis laikas linų atėjo J. Naktimis liuobam mìnsma linus, o dieną gulėsma Štk. Mẽna linus išsiviepusios Užv. Jų bus jau linai minami J.Jabl. Parėjęs (linus) mynęs, tuojau atsigulė J.Jabl. Ar esi matęs linų minamąją mašiną? J.Jabl. Arklys buvo linus mìntas (juo mynė linus, įkinkę į minamąją mašiną) Lnkv. ^ Aš maniau, kad tu linus minsi, o ne pirštines džiovinsi KrvP(Mrk). Kas mìns, pakabins, kas plaks, tas ras (nesvarbu, kaip padarysi, kad tik nuo savęs atmestum) Ll. | refl. tr., intr.: Reiks da mìntis kanapių Pc. Ar gerai minasi linai? J.Jabl. Reikia pečelį prakūrent, kad geriau linai mintųs Lz. 9. tr. spausti pakoją, paminą verpiant, audžiant, grojant ir pan.: Kol senutė pajėgė, mynė ratelį (verpė), audė drobes P.Cvir. Dumples mìnti KII236. Sunku mìnt, ar čia nytys kaltos Sdk. Varpininkas vargonus mynė, dėl to dumplaspaudžiu vadino Šts. Išlošė koja mìnamą [siuvamąją] mašiną Rm. Tas pakojas mẽna ir auda Pj. Minu dviratį pavėjui rš. 10. intr. eiti, žingsniuoti: Tu per mano slenkstį neturi mìnti, žengti, koją kelti KI229. Reik mìnti ir mìnti, kol gauni Bt. To darbo apie namus ligi kaklių – mìnk mìnk visą dieną, ir niekai nepabaigi [p]Bsg. Ans ten pri tos dukteries mìna ir mìna Skd. An Onelę mynė tiek čėso Sdk. Aš neapsistoju minù ir minù visą dieną Grg. Vienu šuoliu varstą mynė, bus ji gera gaspadinė A.Strazd. 11. refl. SD435, [K] eiti imtynių, imtis, ristis, grumtis, kovoti: Jie, kur tik abu sueina, tuoj ir mìnas Ds. Imdavo vyrai suseję mìntis Švnč. Einam mintis – pamatysma, katras katrą pardaušma ant žemės Mlt. Kad gaidžius suleistum, anys mintų̃s Ob. Žiūrėk, piemenys kad minas kaip katinai Rk. Čia jaučiai minas baubdami ant lauko A.Baran. Gaidys labai gynės, su pirkliais mynės, betgi pasidavė LTR(Krik). Minąsis SD435. 12. refl. prk. šiaip taip gyventi, verstis: Kaip gyveni, dėde? – A, minúos po truputį An. Abudu negali (nestiprūs) – ko jie gerai minsis Ėr. 13. tr. vaisinti (paukščių patelę): Gaidys vištą mìna K, Rg. Višta gaidžio minta N. | refl. Kin: Paukščiai mìnasi KI170.

◊ ant apìvarų mìnti priekabių ieškoti: Vakar per visą dieną jis man tik ant apivarų mynė Švn.

ant kulnų̃ (uodegõs, pridurų̃) mìnti sekti iš paskos, eiti įkandin: Pšemickis su vaitu ir tijūnu neatsitraukdami mina ant kulnų, varo, spartina darbininkus V.Myk-Put. Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina rš. | Mindamas vasarai ant pridurų, lapkričiu šnarėjo ruduo rš.

dóbilą (žolýną) mìnti išlikti gyvam, gyventi, gyvuoti: Tokia sveikata neilgai dobilą mìnsi (greit mirsi) Trgn. Kaži ar beteks man mint dobilą? Št. Mikas jau nebilgai dobilą bemins Skdv. Jau aš dobilėlio neminsiu pavasarį Lp. Tas jau nemins balto dobilo LTR(Kdn). Tas daugiaus dobilo nemys PrLXVII23. Margoji nemins dobilo (dvės) Kp. Anas žolyno nemins LTIII461(Tvr).

į pė́das mìnti sekti kuo: Pranis iš mažo į tėvo pėdas mìna Plt.

kójas mìnti

1. nenoromis, be reikalo eiti: Nei tu myk kojas, nei tu vaikščiok! Lkš. Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kójas mìnsiu! Vlkv. Dirbi, dirbi, ir sekmadienį kójas mìnk Gs.

2. trepsenti: Minì kójas, turbūt šalta ar užgėlei besėdėdamas Dkš.

mólį mìnti

1. trypti, tūpčioti vietoje: Nūžangi merga nemina ant vietos molio Plt.

2. juok. trypti, šokti: Mergos išėjo molio minti Grž.

nemìnto mólio apie ištižusį, nevykusį žmogų: Ans yr nemìnto mólio Plt. Ta anos duktė toki neminto molio Štk. po kójų (po kójomis, po pãdų) mìnti niekinti, nepaisyti: Visas mýnė po kójų Sml. Našlys ir jauną vaikį mẽna po kojų Varn. O nebok nieko, mano mergužėlė, mink šaunius žodelius vis po kojužių JD785. Prastą žodį mink po padų Sim. Tik aš savo merguželę po kojų neminsiu KlpD83. Reiks anksti kelti, reiks vėlai gulti, dainelių, giesmelių po kojų minti LTR. Ašaras išverktas po kojų mìndama šypsos K.Donel. Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaisos J.Jabl. Kitus po kojų savo mina BPII488.

sleñkstį mìnti vaikščioti pas ką: Be reikalo man slenkstį mini J.Gruš.

\ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti